Kaip iš kompiuterinių virusų uždirba programišiai

virusaiVirusų kūrimas yra verslas. Jame dalyvauja ir „šešėlis“, ir oficialusis verslas, o kartais jie taip susimaišo, kad sunku atskirti, kas kurioje pusėje. Prie to prisideda dar ir valstybės su savo manipuliaciniais žaidimais. Verslas klesti.

Šiandien įdomu, kaip uždirba programišiai, kurie kuria virusus. Atrodo, kad jie tai daro nuolatos.

Portalo novirus.uk duomenimis, kas dieną aptinkami vidutiniškai 3-5 nauji virusai ar kenkėjiškos programos (malware). Jos turi keletą tikslų, kurių pagrindinis – uždirbti. Kaip tai daroma?

  1. Uždarbis iš reklamų ir partnerystės programų. Kuo daugiau reklamų peržiūrima ar paspaudžiama, to daugiau komisinių gaunama. Lieka sugalvoti tokį būdą, kad būtų rodoma kuo daugiau reklamų. Vienas jų – kurti virusus, kurie atvertų reklamas. Jie vadinami adware. Aišku, kai šimtuose tūkstančių kompiuterių turi savo virusą, jį galima panaudoti kitų virusų įdiegimui O tada jau laikykitės…
  2. Šantažas su vogtais duomenimis. Virusai gali stebėti jūsų kompiuterio veiklą, vogti duomenis. Jei kompiuteryje yra kompromituojančių nuotraukų, programišiai jas gali atidaryti ir vėliau šantažuoti, reikalauti piniginės išpirkos.
  3. Bankinių duomenų vagystės. Kai kompiuteryje „sėdi“ virusas, niekada nesate tikri, kad jis šiuo metu nesiunčia jūsų banko kortelės numerio, galiojimo datos ir 3 skaitmenų saugumo kodo kokiam programišiui. Jam belieka el. parduotuvėje apsipirkti su jūsų kortelės duomenimis.
  4. Išpirkos už atkodavimą prašymas. Ransomware – viena iš naujausių virusų rūšių, kai žmogaus reikalaujama susimokėti kriptovaliuta už atsieit kompiuterio duomenų iššifravimą. Tie, kas turi atsargines kopijas greičiausiai parodys vidurinį pirštą ir eis atstatinėti duomenų, tačiau atsiranda ir tokių, kurie susimoka…
  5. Kriptovaliutų kasimas. Jei kompiuteris apkrėstas virusais, vienas iš jų tikrai gali susidraugauti su botnetu – apkrėstų kompiuterių tinklu, kuris atlieka savo šeimininkų paliepimus. Tada turimus resursus galima panaudoti ne tik kitų svetainių puolimui (nuo padidėjusio užklausų skaičiaus ji tiesiog „lūžta“), bet ir kriptovaliutoms kasti. Ten komisinis mokamas tada, kai sugeneruojamas „raktas“ po daugybės kompiuterio atliktų matematinių užduočių. Apie tokius kriptovaliutų kasimus kompiuterių savininkai tiesiog nežino, tačiau visa tai vyksta.

Tai pagrindiniai būdai, kaip uždirba programišiai. Blogiausia, kai juos samdo tam tikros organizacijos ar įmonės ir sumoka“ abonentinį mokestį“ už sukūrimą ir išplatinimą. Ar tokie dalykai vyksta? Tikrai, nes programišiai net parduoda savo paslaugas visiems norintiems.

Ne veltui kibernetiniai nusikaltėliai yra vieni ieškomiausių žmonių pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *